Eko Air šilumokaitos teorija  

EKO AIR šilumokaitos teorija

Eko Air šilumokaičiaiLituoti plokšteliniai šilumokaičiai yra skirti perduoti šilumai tarp skirtingų šilumnešių terpių jų nesumaišant.

Pavyzdžiui: vienu šilumokaičio kontūru teka techninis karštas vanduo iš šilumą generuojančios stoties (pvz. katilinės), o kitu – šaltas geriamas vanduo iš miesto vandentiekio. Tekėdamas per šilumokaitį, geriamas vanduo sušyla iki 45 arba 60 ° C, ir tada teikiamas vartotojams į gyvenamojo namo butus.

Esant tokiai šilumokatai, šilumokaičio kontūruose gali būti įvairūs terpių darbiniai slėgiai. Pavyzdžiui, techninis karštas vanduo gali tekėti suspaustas iki 16 barų, o šalto geriamo vandens slėgis gali būti tik 5 bar.

Iš mokyklos fizikos kurso yra žinoma, kad skysčių tekėjimas būna laminarinis ir turbulentinis.

Laminarinis srautas – tai tolygus vienalytis srautas, paprastai nedidelio greičio.

O turbulentinis – priešybė laminariniam. Tai srauni kalnų upė su posūkiais, purslais ir sūkuriais. Efektyviam šilumos perdavimui  šilumokaičio viduje reikia sukurti didelės turbulencijos srautą. Šiuo tikslu naudojamos gofruotos plokštelės, turinčios įvairių formų įspaudus. Tiesą sakant, šilumokaičių gamintojai nuolat ieško geriausio santykio tarp šilumokaičioplokštelių formos ir įspaudo gilumo.

Turbulencija taip pat svarbi plokštelinių šilumokaičių eksploatacijai. Kuo turbulencija didesnė, tuo ilgiau tarnaus šilumokaitis. Turbulentinis srautas valo plokštelių paviršių, pašalina apnašas.

Parinkimo programa AN (AneX) leidžia vartotojui pamatyti turbulencijos lygį šilumokaičio kontūruose. Reynolds’o skaičius apibūdina turbulenciją ir šis skaičius turėtų būti daugiau nei 500.

Antra svarbi užduotis, kurią privalo spręsti šilumokaičių gamintojai – užtikrinti mažiausiai įmanomą pasipriešinimą (varžą) šilumokaičio viduje pratekančioms terpėms. Specialistai šį rodiklį vardina slėgio nuostoliu.  Šis rodiklis matuojamas manometrais prieš šilumokaičio kontūrą ir po. Populiarūs matavimo vienetai – kPa, Baras.

Parenkant šilumokaitį, klientas turi žinoti slėgio nuostolių parametrus šilumokaičio kontūruose. Individualiuose šiluminiuose punktuose (IŠP) šios vertės yra leidžiamos iki 20 kPa kiekviename kontūre.

Kuo didesnė slėgio nuostolių tolerancija kontūruose, tuo kompaktiškesnis ir pigesnis gali būti šilumokaitis.

Bet dideli slėgio nuostoliai gali sukelti priešingą efektą – gali nepakakti siurblio galios.

Todėl, pasirenkant šį dydį, reikėtų būti atsargiam.

Organizacijos, aptarnaujancios šilumos mainų sistemas (pvz., IŠP sistemos gyventojų komunaliniuose ūkiuose), turėtų nuolat sekti manometrų parodymus. Jeigu, pvz., slėgio nuostolių vertė ėmė didėti, – tai reiškia, kad šilumokaičio kanalai pradėjo užsikišinėti dėl nepakankamai kokybiškų šilumnešių. Norint išspręsti šią problemą, būtina skubiai atlikti šilumokaičio praplovimą, naudojant specialią įrangą ir specialias rūgštis.

Dabar mes aptarsime pagrindinį parametrą – šilumos mainų paviršių. Kuo didesnis šilumos mainų plotas tarp terpių (skysčių), tuo šilumos mainai vyksta efektyviau. Šilumos mainų paviršius vieno geometrinio dydžio ribose  gali būti padidintas naudojant plokštelės gamyboje giliaspaudį spausdinimą ir specialų gofravimo raštą. Gofravimo raštas primena lotynišką raidę V.

Gofravimo raštą moderniuose šilumokaičiuose galima suskirstyti į tris tipus – H, M , L.

Raštas H (arba kampas H) – reiškia didelį šilumos perdavimo paviršių. Šiuo atveju sklaidos kampas artėja prie 180 laipsnių. Šis modelis užtikrina maksimalų šilumos perdavimą, tačiau tuo pačiu sukuria didelį pasipriešinimą šilumnešio srautui. Šilumokaičiai su tokia plokščių forma, modelio pavadinime turi skaičių 8 (pvz., NB538). Raštai M ir L – paprastai turi atitinkamai statų ir aštrų kampus. Šilumos mainų paviršiai mažesni, bet ir pasipriešinimas šilumnešio srautams ženkliai mažesnis.

Šilumokaičiai su tokiomis plokštėmis žymimos skaičiais 6 ir 4. Tokie šilumokaičiai yra skirti šilumos mainams klampiose terpėse, tokiose kaip – alyva, etilenglikolis ir t.t.

Eko Air įmonė taip pat gamina šilumokaičius, kombinuojant įvairių raštų  plokštes, o tai įgalina pasiekti didžiausią šilumos mainų paviršius / srauto pasipriešinimo santykio vertę.